Esant komerciniam kreditui, kreditinių santykių dalyvių susitarimu, skolininkas skolą padengia vekselių forma. Vekselis – tai raštiškas skolininko įsipareigojimas kreditoriui (arba kreditoriaus įsakymas skolininkui) sumokėti nurodytą sumą nustatytu laiku.

Komercinis kreditas nuo bankų kredito skiriasi dalyvių sudėtimi, apiforminimo cikliškumu, procentų dydžiu ir kitais. Komercinės – prekybinės operacijos užbaigimas sutampa su kreditinio sandorio pradžia, kuris pasibaigs kuomet įmonė – skolininkė grąžins skolą. Kreditinis sandoris sudaromas tarp tiekėjo ir pirkėjo užbaigus prekybinį sandorį.

Esant komerciniam kreditui, perskirstomos yra materialinės vertybės, t.y. prekės arba paslaugos. Šiuo atveju į sandorį įtraukiami tik tiekėjo resursai. Tuo komercinis kreditas skiriasi nuo bankinio, nes bankinio kredito sandorio objektas yra laikinai laisvi piniginiai ištekliai, kurie gali būti ne tik kreditoriaus ir suteikiami grąžintinumo pagrindu.

Įmonei–tiekėjui kreditinis sandoris yra naudingas, nes tai ne tik pagreitina prekių (paslaugų) realizaciją, bet ir gauna pelną iš procentų, kurie įtraukiami į parduotų prekių kainą.

Įmonei-pirkėjai, komercinis kreditas taip pat yra naudingesnis nei bankinis kreditas, gautas skubiam susimokėjimui už prekes. Esant komerciniam kreditui, nuosavybės teisė į vertybes pereina pirkėjui, taip pat jas gali panaudoti gamybiniame procese, o įsiskolinimus padengti ir vėliau.

Komercinį kreditą gali gauti įmonės, gaminančios gamybos priemones, įmonės, naudojančios jas, tačiau ne atvirkščiai, t.y. komercinis kreditas turi apibrėžtą kryptį. Šiuo atveju ir kreditorius, ir skolininkas yra produkto gamintojas arba tarpininkas jo realizacijoje. Kaip jau matėme bankinio kredito sandoryje, tik skolininkas yra gamintojas arba tarpininkas. Komercinio kredito ribos iš vienos pusės priklauso nuo kreditoriaus galimybių suteikinėti paskolą prekine forma, o iš kitos pusės ir nuo skolininko.

Esant komerciniam kreditui, rizika yra didesnė nei kitų kredito formų. Didžioji rizikos dalis tenka pardavėjui, nes pirkėjas gali laiku nesusimokėti skolos arba bankrutuoti.

Komercinio kredito trukmė priklauso nuo prekių tipo, sandorio vertės, pardavėjo bei pirkėjo finansinės padėties ir kt.

1998 metais įsteigta Lietuvos lizingo asociacija (LLA),tuo metu vienijusi 8 narius. Jos įsteigimą inicijavo didžiausi lizingo bendrovių vadovai, siekdami sutvarkyti lizingo veiklos teisinę bazę. Pagal įmonių registrą apie 1100 įmonių tarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą. Tačiau į LLA atviras kelias tik toms, kurios iš lizingo veiklos per metus gauna ne mažiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų. 1999 – 2003 metais keitėsi Asociacijos narių skaičius, ir šiuo metu Asociacija vienija 12 šalies lizingo bendrovių.  Stojamasis mokestis yra 10 000 litų.

Šiuo metu lizingas tampa pagrindiniu investicijų finansavimo instrumentu, reikšmingu visos šalies ūkio plėtrai. Tai ypač efektyvus būdas smulkioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą, kontroliuojant jų riziką: tokiu būdu lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą.

Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos, nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinka Europos šalių praktikos.

Lietuvoje labai silpnai išplėtotas lizingo santykių teisinis reglamentavimas. Iki 2000 metų kuomet buvo patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, egzistavę teisės aktai visai nereglamentavo lizingo santykių. Lizingo santykiai buvo reguliuojami remiantis įstatymo analogija: šiems santykiams buvo taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios panašius civilinius teisinius santykius (nuomą, pirkimą-pardavimą ir pan.). Naujojo Civilinio kodekso 6.567 str. 1 dalis pabrėžia, kad lizingo davėjas perduoda daiktą valdyti ir naudoti lizingo gavėjui tik verslo tikslais, tokiu būdu eliminuojama lizingo galimybė fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verslu nesiverčia.